atgal i realybe

dar karteli buvau pamokytas, kad ko nepadarysiu pats - niekas uz tave nepadarys..
ir dar - jei tau atrodo, kad viskas priklauso tik nuo taves, tavo patirties ir pastangu ir visi tai supras ir ivertins - zegnokis :)

negaliu sakyti kad truputeli pikta, tiesiog visad turiu to keisto ir nesuprantamo optimizmo bei tikejimo, kad viskas bus gerai ir teisingai. bet juk bus. gal ir po paskutiniojo teismo dienos, bet bus.

savo renginiu dalyvius nuolat mokau apie trikampi:
- tikslas;
- procesas;
- zmogus/zmones;
ir kasdien suprantu kad tai yra taskai tarp kuriu mes nuolat laviruojam ir turime rinktis - kas svarbiau - tikslas? ar svarbiau pats tikslu siekimo procesas ir ar mes esame patenkinti jo metu? o gal visa tai yra tik abstrakcijos, o pats svarbiausias dalykas yra kaip jauciuosi as ir kaip jauciasi kiti individai?

smagiausia, kad atsakymo i sita kasdienini klausima nera, o mes i ji kasdien atsakome savo veiksmais ir pasirinkimais...

megaukimes gyvenimu/procesu, nepamirskime aukstesniuju tikslu (artimi zmones, seima, valstybe, Europa) bei nepamirskime ir saves, nes tik save mes tikrai "turime".