Sąmokslo teorija: Besmegeniai

Šįryt eidamas snieguota gatve prisiminiau eilėraštuką iš vaikystės..

"per pusnyną žengia sausis,

iš pusnyno kyšo ausys".

žinot, visai nepolitinis šis eilėraštukas. Ir mano nuotaika nepolitinė.

- todėl čia ne apie tai, kad kažkas nenuvalė Vilniaus gatvių. Todėl aš galiu džiaugtis baltu ir nekaltu sniegu, kuris balta skraiste uždengė Europos KultūRistų sostinę..

- ne apie Seimo vedėjo ausis, kurios kyšo kur reikia ir kur nereikia.

Baltas sniegas į galvą atveja baltas ir švarias mintis, primena malonius vaikystės išgyvenimus...

o bet tačiau... kaip žaibas į galvą kala mintis, kuri paaiškina mūsų dabartinę krizinę situaciją politikoje ir ekonomikoje.

- Kodėl mus nuo vaikystės mokė lipdyti ..BESMEGENIUS?!?

Taip nuo vaikystės besmegeniai mums tapo draugais ir net pakankamai teigiamais herojais. Paskaičiuokite, kiek Lietuvoje yra Besmegenių, jeigu kiekvienas iš mūsų per gyvenimą nulipdėme bent vieną. Tada ir nekeista, kad jie visur..

Jei būčiau konservatorius, įtarčiau, kad iš pusnyno kyšo Rusijos ausys, kad tai jų plano dalis..

Ech, greičiau jau ateitų (poezijos) pavasaris